100 Archivum Lithuanicum 2
nesileidþiama. Taip pat atsisakoma galimø abejoniø, ar visada þodþio nebuvimas
kituose þinomuose senuosiuose ðaltiniuose (pirmiausia þodynuose) jau yra pakan-
kamas argumentas já skirti prie individualiø autoriaus naujadarø. Nei galimas
rinkinio neiðsamumas, nei ámanomi skyrimo prie naujadarø apsirikimai nëra tokie
dalykai, kuriems pasitvirtinus á turimà sàraðiukà jau nebebûtø galima atsiremti net
ir tada, kai tesiekiama susidaryti patá bendràjá vaizdà, kaip Daukða sprendë Vuiko
naujadarø problemà.
Bienkovska naujadarus yra nurodþiusi ir jø vartojimo iliustracijas pateikusi
(dabartine raðyba) ið pirmojo Maþesniosios postilës leidimo
2
. Tai pakartojama ir èia.
Tik visur dar pasitikrinama, ar taip ir antrajame (1582) leidime, ið kurio, kaip
manoma, gal jau pradëjæs versti Daukða (tenkinamasi po ranka turëta apdriskusio
egzemplioriaus kopija; trumpinama WPm
2
). Atsiþvelgiama ir á Èeslovo Kudzinov-
skio Indekse (KI) duotus originalo atliepinius, kurie turëtø bûti ið ketvirtojo (1596)
leidimo. Á patá tà leidimà (WPm
4
) þiûrima tik kuo nors suabejojus.
Pats metas ið arti susipaþinti atskirai su kiekvienu Vuiko þodþiu, patekusiu á
ypatingàjá (alfabetiðkai iðrikiuotà) septynetà, ir paþiûrëti, kà jo vietoje turi Daukða.
1.chùopczysko vaikëzas:
nie wstydziù siæ tak bogaty i tak znacny ne gédeios teip ùobingas ir teip ùåbas
czùowiek, by jakie chùopskie chùopczysko, môgus / kaip kokµai waikas /
po drzewie ùaziã, aby jedno Chrystusa ant mêdio kopinét / idÀnt tiektÀi iáwîµt³
oglàdaù WPm II 365 Chriµtu DP 574
1314
~nie wµtydiù µi² tåk bogåty y tåk ¸acny
cùowiek / by iåkíe chùopc¸yµko /
po d¸ewie ùÀiã / åby iedno Chryµtuµå
ogl±daù WPm
2
II 233
Ið KI iðeitø, kad èia þodþiu vaikas verèiamas ne le. chùopczysko (jo KI visai neturi),
o áprastinis chùopiec (kaip ið tikrøjø yra dar kitoje nurodytoje vietoje, DP 140
11
). Daukða
veikiausiai bus nesunkiai suvokæs, kad chùopczysko nuo jam paþástamo vieno ar kito
tos pat ðaknies berniuko, vaik(iuk)o paprasto pavadinimo turëtø atsiskirti savo (di-
desniu) ekspresyvumu. Be didesnio vargo jis panaðaus emocinio krûvio vediná bûtø
galëjæs rasti ir lietuviø kalboje. To nedarë, o tenkinosi neutraliuoju vaikas gal pir-
miausia todël, kad santûriai þiûrëjo á menkinamosios reikðmës liaudiniø vediniø
vartojimà religiniuose tekstuose. Didesnio vertimo nutolimo nuo originalo ðiuo atveju
neatsiranda, nes su neigiamomis emocijomis jau siejasi pats Zachiejaus, muitininkø
virðininko ir turtuolio, palyginimas su vaiku. Vertëjui galëjo pasirodyti, kad tai su-
stiprinti dar ir ypatingu vediniu (pejoratyvu) nebëra bûtina ar net ir ne visai tinka,
nes juk kalbama ðiaip jau apie teigiamà Naujojo Testamento personaþà.
2Autorës jis taip apraðytas: J.Wujek, Postille
mnieyszey czæúã pirwsza ozimia... Postille
mnieyszey czæúã wtora letnia... Poznañ
1579...1580.
Komentarze do niniejszej Instrukcji