Cavaliere PS31 Instrukcja Użytkownika Pobierz pdf (Strona 244)

244 Archivum Lithuanicum 2

Raðomoji suomiø kalba skirtina prie vëlyvøjø, t.y. tik apie XIX amþiaus

pabaigà galutinai susiformavusiø Europos bendriniø kalbø. Kaip ir kitø paly-

ginti jaunø bendriniø kalbø, jos kûrimàsi ir raidà lëmë gana panaðûs istorijos

veiksniai, todël bus ádomu (gal ir naudinga) paþiûrëti, kokiø vingiø pasitaikë

suomiø raðomosios kalbos kelyje nuo XVI amþiaus vidurio iki mûsø dienø.

Turint galvoje jos istorijai skirtos knygos pasirodymo metus (1994), èia jà recen-

zuoti turbût bûtø jau vëloka. Todël ðiuo raðiniu pirmiausia siekiama pateikti

bendrà raðomosios suomiø kalbos formavimosi vaizdà, o skaitytojas jau pats

nesunkiai áþvelgs suomiø ir lietuviø raðomosios kalbos raidos paraleliø bei

skirtumø.

1.BENDRINËS SUOMIØ KALBOS GENEZË IR RAIDOS ETAPAI.

Panaðiai kaip lietuviø ar latviø, suomiø kalba turi palyginti nesenà raðtijà, kuriai

atsirasti postûmá davë XVI amþiaus Reformacija. Pasak Kaisos Häkkinen, bûtent

ðis XVI amþiaus judëjimas ir XIX amþiaus tautinis sàjûdis reikðmingiausiai veikë

raðomosios suomiø kalbos istorijà, kurios raidos etapus tyrëjai sutartinai skiria

tokius:

a)daugiau kaip du ðimtus metø tæsæsis senasis raðomosios kalbos (suom. vanha

kirjasuomi) laikotarpis (nuo pirmøjø spausdintø knygø pasirodymo iki XIX amþiaus

pirmojo deðimtmeèio pabaigos),

b)palyginti trumpas, vos kelis XIX amþiaus deðimtmeèius (maþdaug 18101880

metais) trukæs ankstyvasis dabartinës kalbos laikotarpis (suom. varhaisnykysuomi),

c)dabartinës kalbos laikotarpis (suom. nykysuomi), kurio pradþia laikomas pas-

kutinysis XIX amþiaus deðimtmetis, kai raðomoji suomiø kalba ágavo ðiuolaikinæ

kodifikuotà formà.

Reformacijos plitimas ir jos idëjø populiarumas Ðiaurës ðalyse formavo poreiká

versti Biblijà ir kitokià religinæ literatûrà á nacionalines kalbas, o tai savo ruoþtu

skatino kurti raðomàjà formà tø kalbø, kurios tuomet dar tebuvo ðnekamosios. Todël

liuteronø baþnyèios ásitvirtinimas Suomijoje kartu buvo ir suomiø bendrinës 

pirmiausia raðomosios  kalbos kûrimosi pradþia. Taèiau Suomija buvo politiðkai

priklausoma nuo Ðvedijos. Bendrinë kalba per visà priklausomybës laikà, kuris

praktiðkai sutapo su senuoju raðomosios kalbos laikotarpiu, formavosi gana lëtai.

Kitose visuomenës gyvenimo sferose suomiø kalba buvo vis nustumiama á paðalá:

pasaulietinës administracijos reikalai (ir dokumentai) buvo tvarkomi ðvedø kalba,

aukðtuomenës ir kultûros kalba taip pat buvo ðvedø, o suomiø kalba ir iki Refor-

macijos paplitimo, ir jai ásigalëjus, buvo ir liko kasdieninë prastuomenës kalba.

Senuoju raðomosios kalbos laikotarpiu Suomijoje buvo vartojama ir lotynø kalba:

lotyniðkai buvo tvarkomi baþnytinës administracijos reikalai (tiesa, ilgainiui ir èia

ásigalëjo ðvedø kalba). Lotynø kalba buvo vartojama mokyklose, nes jø paskirtis

tada buvo rengti dvasininkus.

1 2 ... 239 240 241 242 243 244 245 246 247 248 249 ... 303 304

Brak uwag

Cavaliere PS31 Instrukcja Użytkownika Strona 244