156 Archivum Lithuanicum 2
Tarp èia apþvelgtø Jablonskio taisytø þodþiø yra nemaþa tokiø, kurie papildo
knygà Jono Jablonskio kalbos taisymai (Piroèkinas 1986). Pavyzdþiui, kalbininko
straipsniuose bei knygose nebuvo aptarti þodþiai by, bliûdas, klapatas, kvietkuotas,
pusadynis, iðmetinëti, neuþilgo, eigastis ir kt. Lauþinio leksikos taisymai taip pat
padeda geriau suvokti kalbininko poþiûrá á tarmybiø vartojimà groþinës litera-
tûros kûrinyje.
2.MORFOLOGIJOS TAISYMAI. Visø pirma atkreiptinas dëmesys á daik-
tavardþiø ir ávardþiø mot. g. daugiskaitos naudininko ir ánagininko galûniø tai-
symà: Dievas nubaudë jà tokiom (´ tokioms) minkðtaprotëm (´ minkðtaprotëmis) (27);
atidavë jom ´ joms (28). Ádomu, kad pirmajame pavyzdyje duoti pakaitalai su
skirtingomis galûnëmis: tokioms ir minkðtaprotëmis. Beje, tas skirtumas yra taip pat
ir minëtoje chrestomatijoje Vargo mokyklai (p. 217). Taigi lauþinyje ðios galûnës
paliktos neatsitiktinai: kalbininkas toleravo jas abi.
Jablonskis sangràþiná daiktavardá, kurio vardininko galûnë -asis, pakeitë ne-
linksniuojamàja forma su -os: kankinimasis ´ kankinimos (7). Kodël jis taip taisë,
dabar bûtø sunku paaiðkinti. Ið tikrøjø galûnë -os bûdingesnë þemaièiø ðnektoms
negu rytø aukðtaièiams. Ið jø ðià galûnæ vartoja þmonës apie Jukiðkius (Joniðkëlio
apyl.)
7
. Jablonskis 1922 metø gramatikoje sangràþiniø daiktavardþiø vartosenà api-
bûdino labai nekonkreèiai: Þemaièiai ir kurie-ne-kurie rytø aukðtaièiai jø vietoje
vartoja nelinksniuojamuosius þodþius: elgìmos, meldìmos, slöpstymos...
8
Tad veikiau-
siai jam rodësi, kad ði nekaitomoji forma tinka ir svëdasiðkio Vaiþganto kalbai.
Tëra vos po vienà atvejá, kur Jablonskis keitë daiktavardþiø skaièiø ir linksniuotæ
(kamieno balsá): á akis (´ aká) inkritæs (6); [...] jei graþios ir linksmos kaip Mildës; jei
abuojos ir sugyþusios kaip Gailos ´ Gailës (25).
Palyginti maþai redaguotos bûdvardþiø formos. Keliose vietose redaktorius yra
teikæs ávardþiuotinius bûdvardþius ir ávardþiuotiná kelintiná skaitvardá: áþengæs á
laimingos (´ laimingosios) vaikystës metus (7); balsingas (´ balsingasis) èepsëjimas (26);
antrame (´ antrajame) gale (25).
Vienà kartà pataisyta aukðèiausiojo laipsnio vienaskaitos galininko galûnë: pa-
kelia puikiausá (´ puikiausià) rûbà (27). Redaktoriui netiko ir ið skaitvardþio pa-
darytas bûdvardis, todël já pakeitë kiekiniu skaitvardþiu: tûkstantiná kartà (´ tûk-
stanèio kartø) perpasakoja (27). Èia dëmesá patraukia ir skaitvardþio kilmininkas, bet
tai jau sintaksës problema.
Kaip matyti ið èia jau pateiktø pavyzdþiø, Vaiþgantas nepaisë tarmës vienovës:
á savo kalbà jis mëgdavo prikaiðioti kitø tarmiø þodþiø ir formø. Jablonskiui toks
kalbos turtinimas nebuvo priimtinas, todël jis taisë ið þemaièiø ðnektø atëjusià
formà tretá ´ treèià (7).
7Zigmas Zinkevièius, Lietuviø dialektologija,
Vilnius: Mintis, 1966, 208.
8Jonas Jablonskis (Rygiðkiø Jonas), Lietuviø
kalbos gramatika (3-iasis fotografuotinis
leid.), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø lei-
dykla, 1997, 20.
Komentarze do niniejszej Instrukcji