
169 Martyno Maþvydo ir
Baltramiejaus Vilento autografai
Trumpai reikëtø priminti, kas buvo Osiandras ir apskritai osiandrizmas protes-
tantizmo istorijoje. Andriejus Osiandras (14981552) vokieèiø teologas, kilæs ið
Bavarijos. Studijavo Wittenbergo universitete. Ten ir susidomëjo Reformacijos idë-
jomis. 1522 metais buvo paskirtas pirmuoju liuteronø pamokslininku Nürnberge.
Manoma, jog kaip tik jo pamokslai pastûmëjo Prûsijos kunigaikðtá Albrechtà Bran-
denburgietá iðpaþinti ir propaguoti Liuterio mokymà. Osiandras, pakviestas Al-
brechto Brandenburgieèio, 1549 metais atvyko á Karaliauèiø. Jis buvo paskirtas
Karaliauèiaus senamiesèio pamokslininku ir pirmuoju Karaliauèiaus universiteto
teologijos profesoriumi. Nuo 1550-øjø Osiandras dirbo Sembos vyskupijos vicepre-
zidentu. Jo veikaluose An filius Dei fuerit incarnandus (Karaliauèius, 1550), De ima-
gine Dei (Karaliauèius, 1550), Disputatio de justificatione (Karaliauèius, 15501553) ir
kituose iðdëstyta savita liuteronizmo samprata: Kristus esàs tarpininkas tarp þmo-
niø ir Dievo ne savo þmogiðkàja, bet dieviðkàja esybe; tuo remiantis buvo atmetamas
teiginys apie Kristaus kanèias ir mirtá uþ þmonijos nuodëmes.
Osiandras susilaukë nemaþai sekëjø. Jø bûta ir Lietuvoje bei Lenkijoje. Grynojo
liuteronizmo ðalininkai prieðinosi jo idëjoms. Ginèai tarp osiandrininkø ir liuteronø
paskatino daugelá Liuterio sekëjø Lietuvoje pereiti á evangelikø reformatø pusæ. Po
Osiandro mirties (1552) jo idëjas toliau propagavo kunigaikðèio Albrechto rûmø
pamokslininkas Johannas Funckas (15181566)
6
. Prûsijos evangelikø liuteronø si-
nodas 1554 ir 1556 metais pasmerkë Osiandro mokymà, o 1566-aisiais Liublino
seimas sudarë komisijà, kuri osiandrizmo vadus Johannà Funckà, Johannà Schnellá
ir kalvinistà Matthià Horstà nuteisë mirti. Taip osiandrizmas buvo uþgniauþtas
7
.
Maþvydo biografijoje irgi ðmëkðèioja Osiandro vardas. Mat jis savo knygas For-
ma Chrikµtima ir Paraphrasis vertë ið osiandriniø Baþnyèios nuostatø Kirchenordnung
6Funckas rekomendavo Abelá Vilá, kaip prû-
siðkø knygø rengëjà, kunigaikðèiui Al-
brechtui, þr. Ingë Lukðaitë, Reformacija Lie-
tuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje ir Maþojoje
Lietuvoje, XVI a. treèias deðimtmetisXVII a.
2 pav. 1554 metø rugsëjo 19 dienos Baltramiejaus Vilento autografas;
Geheime Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz, Herzogliches Briefarchiv,
sign.: HBA J 2, 1 Januar30 April, 986
pirmas deðimtmetis, Vilnius: Baltos lankos,
1999, 242.
7Plaèiau apie Osiandrà þr.: Realencyklopädie
für protestantische Theologie und Kirche 14,
hrsg. von D.Albert Hauck, Leipzig, 1904,
501509; Lukðaitë 1999, 164165, 341.
Komentarze do niniejszej Instrukcji