215 Ingë Lukðaitë, Reformacija
Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtys-
tëje ir Maþojoje Lietuvoje
2.16.Nepaisydama ðiø pratarmës þodþiø apie rëmimàsi kitø teologø darbais,
autorë Bretkûno Postilæ vadina originaliu veikalu:
J. Bretkûno Postilla... buvo pirmoji originali tokios didelës apimties (beveik 1000
puslapiø) knyga lietuviø kalba. Tad J. Bretkûnas [...] kûrybiðkai pratæsë M. Maþ-
vydo originaliø tekstø kûrimo pradmenis. Jo postilë buvo nauja pakopa lietuviø
literatûroje, kurioje iki tol vyravo verstiniai tekstai (p. 382).
Kol nëra nustatytas Bretkûno pamokslø santykis su lotyniðkomis ir vokiðkomis
liuteronø postilëmis, iðëjusiomis iki 1591 metø, kalbëti apie jà kaip apie pirmàjà
originalià lietuviðkà knygà bûtø per dràsu. Iki ðiol tëra þinoma, ið kuriø postiliø
Bretkûnas savo pamokslø tiesiogiai nevertë: Guido Michelini lygino ðià knygà su
ðeðiais tokio tipo veikalais ir nustatë, kad pamokslai nëra versti ið Brentijaus (1554),
Korvino (1540), Hemingijaus (1561), Melanchtono (1601)
49
ir Seehoferio (1539) pos-
tiliø
50
. Originalia ðios Postilës laikyti negalime dar ir dël to, kad nemaþà jos dalá
sudaro neabejotinai verstas tekstas: tai prieð pamokslus dedamos Biblijos iðtraukos,
pirmo tomo gale esantis Passio (BP I 356416, ið viso 61 p.), dvi maldos ir kiti
versti fragmentai. Antai pirmame tome verstas tekstas sudaro apie 130 puslapiø
51
(ið viso yra 433 p.), taigi apie 30% viso knygos teksto. Bretkûno Postilæ tegalima
laikyti pusiau originaliu, arba kompiliaciniu, kûriniu. Net ir tos frazës, kuriose
minima Lietuva ir lietuviai, dar neduoda tvirto pagrindo manyti, kad pamokslai
sukurti paties Bretkûno, o ne versti ar kompiliuoti ið keliø ðaltiniø. Senøjø tekstø
vertëjai ir perraðinëtojai, norëdami priderinti tekstà prie savo meto tikrovës, daþnai
prideda papildymø, paaiðkinimø, áterpia fragmentø ið kitø knygø ar net daro tam
tikras temines kompozicijas (þinoma, jei tai ne kanoninis tekstas)
52
.
2.17.Kalbant apie Bretkûno darbus, vertëtø atkreipti dëmesá á dar vienà ávai-
riais poþiûriais ádomø faktà, galintá papildyti monografijoje plëtojamà temà apie
Prûsijos autoriams bûdingà kûrybos perimamumà ir tæstinumà. Postilëje prieð pa-
mokslus Bretkûnas dëjo ne savo paties verstas Biblijos iðtraukas. Daugumà jø ëmë
ið Vilento Euangelijø bei Epistolø (1579), o vienà tekstà ir ið jo Enchiridiono
53
. Be to,
49Ðituo Melanchtono postilës leidimu Bret-
kûnas negalëjo naudotis ji iðleista pra-
ëjus 10 metø po BP pasirodymo.
50Guido Michelini Über die Stellung des
Objektes in der Postille von Bretkûnas,
Analecta Indoevropaea Cracoviensia Ioannis
Safarewicz memoriae dicata, Cracoviae: In
officina cvivs nomen vniversitas, 1995,
24950.
51Neskaitant paties autoriaus iðskirtø peri-
kopiø fragmentø pamoksluose.
52Äìèòðèé Ëèõà÷åâ, Teêñòîëîãèÿ. Íà ìà-
òåðèàëå ðóññêîé ëèòåðàòóðû ÕÕVII âå-
êîâ, Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1983, 404406.
53Taèiau galbût Bretkûnas dëjo Vilento teks-
tus ne savo valia, o kieno nors verèiamas?
Vaclovas Birþiðka manë, kad tik spaus-
dinant [...] Bretkûno tekstas tiek tebuvo
pakeistas, kad vietoje paties Bretkûno ið-
verstø evangelijø tekstø buvo ádëti atitin-
kami 1579 m. Vilento evangelijø tekstai
(Vaclovas Birþiðka, Senøjø lietuviðkø knygø
istorija 1, Chicago: Chicagos lietuviø lite-
ratûros draugija, 1953, 142). Taèiau teks-
tai nemaþai taisyti (apie tai plaèiau Ona
Aleknavièienë, Jono Bretkûno Postilës peri-
kopiø autorystë [daktaro disertacijos san-
trauka], Kaunas: Vytauto Didþiojo uni-
versiteto leidykla, 1999). Vienà tekstà tik
keièiant kitu, negalëtø atsirasti tiek teksto
nesutapimø ir gana nuosekliø raðybos ir
kalbos skirtumø. Visais ðiais klausimais
bûtø labai svarbus ir istoriko þodis.
Komentarze do niniejszej Instrukcji