57 Lietuvos vardo kilmës aiðkinimas
XVIXVII amþiaus raðtuose
tapo Litalia ir Litwania
20
. Abu palemoniðkojo mito aspektus pabrëþia ir Lietuvos
poetas Jonas Radvanas poemoje Radviliada (Radivilias [...] Vilnae, 1592): romënai
atvyko prie Plateliø kranto (contigit [...] Plotellae classis arenam), o ið romënø kilæ
Lietuvos kunigaikðèiai pasiþymëjo valdþia ir kovø trimitais (insignes lituo atque
ardentia sceptra tenentes)
21
.
Labai ádomiai aptariamuosius klausimus ávertino lietuvis Albertas Vijûkas-
Kojalavièius Lietuvos istorijoje (Historiae Lituanae [...] Dantisci, 1650). Jis mokëjo ir
lietuviø, ir lotynø kalbas, puikiai þinojo èia minëtø mitø versijas ir ieðkojo savø
argumentø lietuviø kilmei pagrásti. Kojalavièius pakartoja kitø autoriø nuomones
apie Lietuvos vardo kildinimà ið Italijos, vëliau Litalijos, pagaliau virtusios Litu-
ania (Italiam in Litaliam, tandem in Litvaniam transformasse)
22
. Toliau jis raðo: Kiti
tvirtina, jog vardas veikiausiai kilæs arba nuo kranto (a littore), á kurá ateiviai
pirmiausia buvo iðlipæ, arba nuo trimito kraðto (a littore tubae). Jie remiasi þodþiø
panaðumu, nes vietiniø þmoniø kalboje Lietuva vadinama Littuva arba Littuba. Ið
tiesø lietuviðkajame þodyne protarpiais pasitaiko nemaþai lotynø kalbos liekanø;
be to, paèiu laipsniavimu, kirèiø ávairove labiau nei kitos sarmatø kalbos lietuviø
ðliejasi prie lotynø ir graikø kalbø: tokiø ðtai esama netvirtø argumentø dël pa-
teiktø abejoniø
23
.
Taigi Kojalavièius aiðkiai pabrëþia lotyniðkàjà Lietuvos vardo kilmës aiðkinimo
tradicijà litus+tuba, ir tai reikia laikyti vienu ankstyviausiø tos etimologijos verti-
nimø, jos kritinës analizës pavyzdþiu. Reikðminga yra Kojalavièiaus mintis apie
lotynø kalbos liekanas lietuviø kalboje (multae Latini sermonis reliquiae inter Litva-
nas voces passim occurant), taip pat apie lietuviø kalbos artimumà ne tik lotynø (tai
jau buvo konstatavæs Mykolas Lietuvis), bet ir graikø kalbai (ad Latinam et Graecam
se acclinet).
Ðiuo straipsniu neketiname nuneigti jau ásitvirtinusios ir pakankamai pagrástos
hipotezës dël hidroniminës Lietuvos vardo kilmës
24
. Norime tik atkreipti dëmesá á
atskirà lotyniðkosios tradicijos egzistavimà ir lotyniðkøjø raðtø átakà kai kuriø
lietuviðkø þodþiø raðybai bei tarimui. Kol kas pas mus labiau akcentuojamas slavø
kalbø poveikis lietuviðkiems ir netgi lotyniðkiems raðtams. Ið tiesø, kaip vertinti
20[...] niektorzy z pewnych dowodow
wierzà, iý Litwa a Lituo, to jest od roga,
tràby myúliwcow jest nazwana; Takýe,
jeúli chcieli nazwaã Litwæ ojczyzny swej
imieniem, zaraz jà mianowali sami, nie
potomkowie, wedùug zwyczaju jæzyka: la
Italia wùoska ziemia, aý potem Litalia i
Litwania (Stryjkowski 1978, 7879).
21Jonas Radvanas, Radviliada, ið lotynø kal-
bos vertë Sigitas Narbutas, Vilnius: Vaga,
1997, 140141.
22[Albertus Wiiuk Koialowicz,] Historiae
LITVANAE Pars prior [...] auctore P.Al-
berto Wiiuk Koialowicz Soc. Jesu S. TH.
D. Dantisci, sumptibus Georgii Forsteri,
Bibliopolae S. R. M. A
o
. 1650, 8.
23Albertas Vijûkas-Kojelavièius, Lietuvos
istorija, vertë Leonas Valkûnas, Vilnius:
Vaga, 1988, 46; Certe quanquam multae
Latini sermonis reliquiae inter Litvanas
voces passim occurant; imo inflexione
ipsaque accentuum varietate, ultra alias
Sarmaticas linguas, ad Latinam et Grae-
cam sese acclinent (Koialowicz 1650, 9).
24Kazimieras Kuzavinis, Lietuvos vardo
kilmë, Klb 10, 1964, 518.
Komentarze do niniejszej Instrukcji