Cavaliere PS31 Instrukcja Użytkownika Pobierz pdf (Strona 289)

289 Jurgio Gerulio kursai

tarmëms tirti

tarmës fonetika (dar þr. toliau). Diplominiø darbø apie savo gimtàjà tarmæ buvo

paraðyta ir daugiau. Tokius darbus skatino ir VDU Filosofijos ir teologijos fakultete

dialektologijos kursà skaityti pradëjæs Antanas Salys.

Didþiojo Lietuviø kalbos þodyno I tomo (Vilnius, 1941) Prakalboje vyriausiasis

redaktorius Juozas Balèikonis tarp ðio nepaprastai svarbaus leidinio talkininkø

nurodë ir nemaþa kursø klausytojø. Prie daugiausia þodþiø ið tarmiø uþraðiusiø

minimi: Bagdonas, Gasparavièius, Giedraitis, Kirtiklis, Labokas (beje, pagal ðio

studento uþraðus 1935 metais hektografu buvo iðleistas Salio VDU skaitytø pa-

skaitø konspektas Lietuviø kalbos tarmës), Matusevièiûtë, Stonys, Vosylytë, Þirgulys

(du pastarieji paminëti ir prie aktyviausiøjø korektûrø skaitytojø ir þodyno pildy-

tojø); tarp artimiausiø redakcijos bendradarbiø  Grigas, Mikalauskaitë, Mikeliû-

nas, Senkus. Kai kurie ið jø, kaip ir pokario metais Lietuviø kalbos institute pradëjæ

dirbti Jonikaitë, Kruopas, daug prisidëjo ir prie kitø ðio þodyno tomø rengimo.

Pokario metais Lietuviø kalbos institutas, vadovaujamas Balèikonio, savo statu-

to projekte (1946 metø spalis) tiriamajam mokslo darbui buvo numatæs penkis

struktûrinius poskyrius: Þodynø, Bendrinës kalbos, Vardyno, Lietuviø kalbos isto-

rijos ir Dialektologijos-dialektografijos. Taèiau dël to, kad sovietinë valdþia Institutà

silpnai finansavo, o Lietuvoje trûko specialistø, jame tuo metu dirbo labai maþai

mokslo darbuotojø (1012). Ðiems padaliniams ákurti nebuvo sàlygø. Tiems patiems

þmonëms teko dirbti visø minëtø srièiø darbus.

Vis dëlto per penketà metø (19461950) planuota iðleisti bent ðeðias dialekto-

logijos monografijas (kiekvienà po 912 autoriniø lankø), kurias apie savo gimtàjà

tarmæ turëjo paraðyti buvæ Gerulio kursø klausytojai: Jasinevièius (Rokiðkio tar-

më), Jonikaitë (Alsëdþiø tarmë), Mikalauskaitë (Pakapsës dzûkø tarmë), Senkus

(Vilkaviðkio tarmë), Vosylytë (Salamiesèio tarmë), Þirgulys (Surviliðkio tarmë).

Taèiau daliai darbuotojø iðëjus dëstyti á aukðtàsias mokyklas ar pasirinkus kità

darbà, o likusius daugiausia sutelkus prie didþiojo Lietuviø kalbos þodyno, në

viena ið tø planuotø monografijø tais metais nepasirodë. Tik vëliau Senkus ap-

gynë disertacijà Pazanavykio, arba ðiaurës vakarø kapsø, tarmë (1955), paskelbë daug

lietuviø dialektologijai ir bendrinës kalbos praktikai reikðmingø straipsniø apie

kauniðkiø (kapsø ir zanavykø) tarmæ. Jau po Mikalauskaitës mirties iðleista knyga

Lietuviø kalbos fonetikos darbai

, kurià sudaro iki tol nepublikuoti ðios kalbininkës

tyrinëjimai: pirmojoje knygos dalyje skelbiamos bendrinës lietuviø kalbos foneti-

kos paskaitos, skaitytos 1964 (ir 1965) metais Vilniaus pedagoginiame institute,

o antrojoje  diplominis darbas Pakapsës dzûkø tarmës fonetika ir nebaigtõs diser-

tacijos Pietvakariø dzûkø tarmë fonetikos skyriai. Reikëtø pridurti, kad Mikalaus-

kaitë, po VDU baigimo keletà metø studijas dar tæsusi keliuose Vokietijos univer-

sitetuose, buvo viena ið geriausiø fonetikos, ypaè pagrástos eksperimentiniais

tyrimais, specialistø Lietuvoje.

14E[lzbieta] Mikalauskaitë, Lietuviø kalbos fo-

netikos darbai, parengë A[ntanas] Pakerys,

Vilnius: Mokslas, 1975.

1 2 ... 284 285 286 287 288 289 290 291 292 293 294 ... 303 304

Komentarze do niniejszej Instrukcji

Brak uwag

Cavaliere PS31 Instrukcja Użytkownika Strona 289

Komentarze do niniejszej Instrukcji