289 Jurgio Gerulio kursai
tarmëms tirti
tarmës fonetika (dar þr. toliau). Diplominiø darbø apie savo gimtàjà tarmæ buvo
paraðyta ir daugiau. Tokius darbus skatino ir VDU Filosofijos ir teologijos fakultete
dialektologijos kursà skaityti pradëjæs Antanas Salys.
Didþiojo Lietuviø kalbos þodyno I tomo (Vilnius, 1941) Prakalboje vyriausiasis
redaktorius Juozas Balèikonis tarp ðio nepaprastai svarbaus leidinio talkininkø
nurodë ir nemaþa kursø klausytojø. Prie daugiausia þodþiø ið tarmiø uþraðiusiø
minimi: Bagdonas, Gasparavièius, Giedraitis, Kirtiklis, Labokas (beje, pagal ðio
studento uþraðus 1935 metais hektografu buvo iðleistas Salio VDU skaitytø pa-
skaitø konspektas Lietuviø kalbos tarmës), Matusevièiûtë, Stonys, Vosylytë, Þirgulys
(du pastarieji paminëti ir prie aktyviausiøjø korektûrø skaitytojø ir þodyno pildy-
tojø); tarp artimiausiø redakcijos bendradarbiø Grigas, Mikalauskaitë, Mikeliû-
nas, Senkus. Kai kurie ið jø, kaip ir pokario metais Lietuviø kalbos institute pradëjæ
dirbti Jonikaitë, Kruopas, daug prisidëjo ir prie kitø ðio þodyno tomø rengimo.
Pokario metais Lietuviø kalbos institutas, vadovaujamas Balèikonio, savo statu-
to projekte (1946 metø spalis) tiriamajam mokslo darbui buvo numatæs penkis
struktûrinius poskyrius: Þodynø, Bendrinës kalbos, Vardyno, Lietuviø kalbos isto-
rijos ir Dialektologijos-dialektografijos. Taèiau dël to, kad sovietinë valdþia Institutà
silpnai finansavo, o Lietuvoje trûko specialistø, jame tuo metu dirbo labai maþai
mokslo darbuotojø (1012). Ðiems padaliniams ákurti nebuvo sàlygø. Tiems patiems
þmonëms teko dirbti visø minëtø srièiø darbus.
Vis dëlto per penketà metø (19461950) planuota iðleisti bent ðeðias dialekto-
logijos monografijas (kiekvienà po 912 autoriniø lankø), kurias apie savo gimtàjà
tarmæ turëjo paraðyti buvæ Gerulio kursø klausytojai: Jasinevièius (Rokiðkio tar-
më), Jonikaitë (Alsëdþiø tarmë), Mikalauskaitë (Pakapsës dzûkø tarmë), Senkus
(Vilkaviðkio tarmë), Vosylytë (Salamiesèio tarmë), Þirgulys (Surviliðkio tarmë).
Taèiau daliai darbuotojø iðëjus dëstyti á aukðtàsias mokyklas ar pasirinkus kità
darbà, o likusius daugiausia sutelkus prie didþiojo Lietuviø kalbos þodyno, në
viena ið tø planuotø monografijø tais metais nepasirodë. Tik vëliau Senkus ap-
gynë disertacijà Pazanavykio, arba ðiaurës vakarø kapsø, tarmë (1955), paskelbë daug
lietuviø dialektologijai ir bendrinës kalbos praktikai reikðmingø straipsniø apie
kauniðkiø (kapsø ir zanavykø) tarmæ. Jau po Mikalauskaitës mirties iðleista knyga
Lietuviø kalbos fonetikos darbai
14
, kurià sudaro iki tol nepublikuoti ðios kalbininkës
tyrinëjimai: pirmojoje knygos dalyje skelbiamos bendrinës lietuviø kalbos foneti-
kos paskaitos, skaitytos 1964 (ir 1965) metais Vilniaus pedagoginiame institute,
o antrojoje diplominis darbas Pakapsës dzûkø tarmës fonetika ir nebaigtõs diser-
tacijos Pietvakariø dzûkø tarmë fonetikos skyriai. Reikëtø pridurti, kad Mikalaus-
kaitë, po VDU baigimo keletà metø studijas dar tæsusi keliuose Vokietijos univer-
sitetuose, buvo viena ið geriausiø fonetikos, ypaè pagrástos eksperimentiniais
tyrimais, specialistø Lietuvoje.
14E[lzbieta] Mikalauskaitë, Lietuviø kalbos fo-
netikos darbai, parengë A[ntanas] Pakerys,
Vilnius: Mokslas, 1975.
Komentarze do niniejszej Instrukcji