275 Dvi daktaro disertacijos
apie Jono Bretkûno raðtus
Lk 14,29: pradet» iam ioktiµi ir lot. incipiat illudere ei (p. 26), taip pat atminties
genetyvui, plg. Lk 17,32: Atminkite maters Lot ir lot. Memores estote uxoris Lot (p. 33
34). Minëtinas dar ir archajiðkas grynasis genetyvas laikui þymëti, pvz., Lk 11,5:
ei¼s iapi õwidui=º nakties [´puµnakties]; Apd 27,27: puµnakties tikieios [...] atrand¼
(p.183184)
18
.
Apskritai XVI amþiuje objektiniams ir ypaè adverbialiniams santykiams reikðti
prielinksninës konstrukcijos buvo paplitusios maþiau negu vëlesniais laikais. Vie-
toj jø tuo metu dar buvo vartojami senieji grynieji linksniai, jais Bretkûnas neretai
vertë ir originalø prielinksnines konstrukcijas (p. 233, 236).
Gelumbeckaitës disertacijoje yra svarbiø duomenø ir iðorinei lingvistikai. Ið ana-
lizës matyti, kad nors Bretkûnas Evangelijà pagal Lukà turëjo versti beveik paþo-
dþiui, lietuviø kalbos normas paþeisdavo gana retai. Be to, padarytas klaidas vëliau
daþnai pats ir iðtaisydavo
19
.
Ðtai keletas pavyzdþiø. Èia nagrinëjamoje Evangelijoje pagal Lukà su veiks-
maþodþiais melsti, praðyti papildinio pozicijoje daþniausiai eina genetyvas (30x)
ir tik 8 kartus dël lotyniðkø atitikmenø postulare, petere átakos pavartojamas aku-
zatyvas. Taèiau taisant pastarasis visur pakeièiamas genetyvu, plg. Lk 11,12: iei
praµchis paut¼ [´pauto] ir lot. si petit ovum (p. 20). Veiksmaþodþiai su neiginiu èia
irgi daþniau valdo genetyvà (66x), o akuzatyvas pasirodo reèiau (47x). Negana to,
beveik pusë ðitø akuzatyvø (20x) vëliau pakeièiama genetyvu, plg. Lk 12,56: õµchÓ
c¸eµ¼ [´µcho c¸eµo] kadelei ne º µudâat ir lot. hoc autem tempus quomodo non probatis.
Be to, neiginio akuzatyvas kartais pasitaiko labiau nuo veiksmaþodþio nutolusio-
je pozicijoje, tuo tarpu artimesni papildiniai ir pagrindiniame tekste eina áprasti-
niu genetyvu, plg. Lk 14,26: ir õne peikia [Gallus ´ne tur apikanto] tewa µawa ir
matinas, º ir materes ir waik», õir bralius ir µeµeris [´ir brali» ir µeµer»], prieg tam ir
duµches [Gallus ´áiwata] µawa ir lot. et non odit patrem suum et matrem et uxorem et
filios et fratres et sorores, adhuc et animam suam (p. 2125). Ðie ir kiti panaðûs
pavyzdþiai leidþia spëti, kad Bretkûnas turëjo neblogà lietuviø kalbos jausmà, o
suklysdavo turbût daþniausiai tiktai dël neapdairumo ar skubëjimo
20
.
Kita vertus, Bretkûnas, kaip ir kiti to meto autoriai, stengdamiesi kuo tiksliau
iðversti Ðventàjá Raðtà bei kitø kalbø pavyzdþiu kurdami lietuviðkà aukðtàjá stiliø,
18Plg. dar Fraenkel 1928, 6263; Aloyzas Vi-
dugiris, Dël laiko kilmininko lietuviø kal-
bos tarmëse, Blt 29(1), 1994, 6064.
19Tai nustatyti autorei labai palengvino jau
minëtas (þr. iðn. 1) Jocheno D.Ranges
(1992
a
) iððifruotas Bretkûno Naujojo Tes-
tamento rankraðtis su gausiais komenta-
rais. Èia nurodyta, kur taisë pats Bretkû-
nas, o kur vertimà skaitë korektoriai. Labai
gaila, kad ðis reikðmingas darbas ligi ðiol
dar neiðleistas.
20Þinoma, tai galutinai paaiðkës, kai bus
sistemiðkai iðtirtos ir kitos Bretkûno Bibli-
jos dalys, kuriø pagrindinis ðaltinis yra ne
lotyniðka Vulgata (kaip Evangelijos pagal
Lukà), o vokiðka Liuterio Biblija. Mat tai
vienur, tai kitur keliama mintis, kad Bret-
kûno tëvas buvæs suvokietëjæs prûsas.
Plaèiau apie Bretkûno kilmæ þr. Viktor
Falkenhahn, Der Übersetzer der litauischen
Bibel Johannes Bretke und seine Helfer, Kö-
nigsberg-Berlin: Ost-Europa-Verlag,
1941,147tt.
Komentarze do niniejszej Instrukcji