Cavaliere PS31 Instrukcja Użytkownika Pobierz pdf (Strona 247)

247 Kaisa Häkkinen,

Agricolasta nykykieleen.

Suomen kirjakielen historia

netiesiogiai  prie tautinio atgimimo laikotarpiu aiðkiai suformuluoto politinio

siekio oficialiai átvirtinti suomiø kalbà visose socialinëse srityse, pirmiausia

mokykloje, taip pat administravimo ir teisinëje sferoje, t.y. valdþios ástaigose,

teismuose, ir þinoma, kultûriniame gyvenime (groþinë literatûra, periodinë

spauda ir pan.).

Tautinio judëjimo lyderiai  Johanas Vilhelmas Snellmanas (18061881), Elias

Lönnrotas (18021884) ir kt.  puikiai suvokë bendrinës kalbos atnaujinimo, jos

funkcijø plëtojimo bei tobulinimo bûtinybæ. Mat tas vienpusiðkas raðomosios kal-

bos variantas, kokiu XIX amþiuje buvo tapusi nelanksti biblinë suomiø kalba,

vargiai begalëjo tikti visoms vieðosios vartosenos sferoms. Tautinio atgimimo idë-

ja suteikti suomiø kalbai visavertës kultûros kalbos rangà ið jaunos suomiø ðvie-

suomenës pareikalavo sumaniai sutelktos veiklos ir keliø deðimèiø metø pastan-

gø. Tikslas buvo pasiektas paskutiniajame XIX amþiaus deðimtmetyje: ástatymais

buvo oficialiai átvirtintos suomiø kalbos teisës ir ið esmës pasikeitë jos statusas,

galutinai susiformavo dabartinë bendrinë kalba. Tai svarbiausias trumpo, bet

labai vaisingo antrojo suomiø bendrinës kalbos raidos etapo (vad. ankstyvojo

dabartinës kalbos laikotarpio) bruoþas. Taigi 18101880 metais bendrinës suomiø

kalbos raidos istorijoje ávyko reikðmingas posûkis. Já nulëmë ir palankesne linkme

pakrypusi istorija: 1809-aisiais Suomija buvo prijungta prie Rusijos ir gavo paly-

ginti plaèià autonomijà. Naujoji valdþia, spaudþiama fenomanø, darë nuolaidø

dël suomiø kalbos teisiø ir norëjo atitolinti suomius nuo ankstesnës dvasinës

ðvedø átakos. Kadangi itin þiauriø caro valdþios persekiojimø nepatirta (þinoma,

nereikëtø manyti, kad jø ið viso nebûta), palyginti anksti buvo sukurta suomiðka

periodinë spauda: nuo 1847 metø pradëjo eiti gana átakingas laikraðtis Suometar

(per já paplito tautinio pakilimo metu mëgstamas posakis Nesame ðvedai, rusais

nenorime tapti, mes esame suomiai. Be kita ko, Suometar spausdino nemaþai

suomiø kalbos visuomeninæ padëtá ir bendrinës kalbos klausimus nagrinëjanèiø

raðiniø. 1860 metais gimtàja kalba Suomijoje jau buvo leidþiami aðtuoni laikrað-

èiai. 1850 metais Helsinkio universitete ákurta suomiø kalbos profesûra (pirmuoju

profesoriumi buvo paskirtas Matias Aleksandras Castrénas, po jo mirties  Lön-

nrotas), nuo 1854-øjø leista spausdinti suomiðkus vadovëlius mokykloms ir jais

naudotis.

Kad bendrinës suomiø kalbos funkcija per gana trumpà laikà buvo iðplësta

ir iðtobulinta, dideli nuopelnai tenka ne tik atskiroms visuomeniná ir dvasiná

autoritetà turëjusioms ryðkioms asmenybëms (Snellmanas, Lönnrotas, Augustas

Ahlqvistas ir kt.), bet ir ávairioms organizacijoms, tarp kuriø pirmiausia minëti-

na iki ðiol tebegyvuojanti 1831 metais ákurta Suomiø literatûros draugija (Suo-

malaisen Kirjallisuuden Seura, sutrumpintai SKS). Jau anuomet ji suformavo pla-

èià tautosakos rinkimo ir publikavimo, originaliosios groþinës literatûros leidi-

mo ir tyrinëjimo programà, joje anaiptol ne paskutinæ vietà uþëmë ir tiesiogiai

1 2 ... 242 243 244 245 246 247 248 249 250 251 252 ... 303 304

Brak uwag

Cavaliere PS31 Instrukcja Użytkownika Strona 247