293 Antroji Greifswaldo
universiteto jaunøjø
baltistø vasaros akademija
(maþdaug 35 metø amþiaus) ir vyresnës (apie 75 metø amþiaus) kartos tarmës
ypatybës. Remiantis tokiais duomenimis lengva konstatuoti bei projektuoti diachro-
ninius tarmiø pokyèius.
Supaþindinta su dialektiteto sàvoka. Tai tarmës ypatybiø intensyvumà apibû-
dinantis parametras, nustatomas pagal diferencinius poþymius, rodanèius, kiek
konkretûs tiriamos tarmës pavyzdþiai skiriasi nuo bendrinës kalbos atitikmenø.
Ádomu, kad kai kuriuose Vokietijos arealuose dialektiteto koeficientas ateinant nau-
jai kartai didëja, t.y. interdialektai stiprëja ir net tampa pranaðesni uþ bendrinæ
kalbà. Tai turëtø paneigti ásigalëjusià nuomonæ, kad urbanizacija ir komunikacijø
plëtojimasis yra pagrindinë dialektø niveliacijos prieþastis. Ðiø pokyèiø tendencijas
padëtø nustatyti dialektometrija metodas, kuriuo tarpusavyje lyginamos tarmës.
Herrgenas pabrëþë, kad diachroniniams tarmiø pokyèiams didþiulæ reikðmæ turi
hiperkorekcija, ir pademonstravo, kaip dël kalbos ekonomijos (vidiniø prieþasèiø)
ir didesnio tam tikrø dialektø prestiþo (iðoriniø prieþasèiø) plito priebalsiø [ð] ir [x]
niveliacija vokieèiø tarmëse. Visa tai buvo parodyta þemëlapiuose. Modernus ir
pats þemëlapiø sudarymo principas. Anketinius duomenis apdoroja kompiuteriai.
Pavyzdþiui, tarmës ypatybæ apibûdinantis garsas áraðomas á duomenø bazæ ir
automatiðkai pavirsta simboliu þemëlapyje. Toks kartografavimo bûdas labai sudo-
mino dialektologus ir paskatino màstyti apie panaðiø duomenø baziø kûrimà Lie-
tuvoje bei Latvijoje.
Popietiniuose seminaruose vasaros akademijos dalyviai kalbëjo savo disertacijø
temomis. Doktorantai turëjo progos referuoti raðomus straipsnius, aptarti bendrà
savo darbø specifikà, kelti diskutuotinas problemas. Buhârina, kalbëdama apie
lat.brangs, liet. brangas, lat. dârgs, liet. dargas etimologijà ir vartosenà dabartinëje
kalboje bei senuosiuose raðtuose, aptarë ðiø bûdvardþiø semantiniø mikrolaukø
nutolimà ir galimà ávykusiø pakitimø laikà. Kurzemniece nagrinëjo tvorø pavadi-
nimø darybos bûdus, jø produktyvumà, daþnumà, schemomis bei þemëlapiais pa-
demonstravo jø paplitimà latviø kalbos tarmëse. Leskauskaitë pasakojo apie garsø
analizës programa PRAAT atliekamus pietø aukðtaièiø tarmës balsiø sistemos ty-
rimus, aiðkino, kaip galima interpretuoti ávairius kiekybinius (trukmë) ir kokybinius
(tonas, intensyvumas, spektro sklaida) garso parametrus. Liparte, tirianti Engurës
ðnektos (priklausanèios lybiðkajai tarmiø grupei) morfologijà, pateikë pavyzdþiø,
kaip dël visiðko galûniø balsiø nukritimo neutralizuojamos tam tikrø linksniø
formos ir pradeda ásigalëti kompensacijos mechanizmas konstrukcijos su artroi-
dinio tipo þodþiais. Liutkutë kalbëjo apie kondicionalinius ir posesyvinius sakinius
senuosiuose XVIXVII amþiaus lietuviø ir prûsø tekstuose. Mikelionienë supa-
þindino su VDU Kompiuterinës lingvistikos centre (vadovë doc. Rûta Marcinke-
vièienë) kuriamu tekstynu (apie 30 mln. leksiniø vienetø), þodþiø paieðkos galimy-
bëmis ir pateikë rastø neologizmø semantinæ ir darybinæ klasifikacijà. Sinkevièiûtë,
tirianti Rytø Lietuvos onomastikà, analizavo ðiame regione paplitusiø pavardþiø
darybos bûdus, aptarë, kokiu metu ir kokio tipo pavardës galëjo gauti -auskas,
-avièius ir panaðias slaviðkas priesagas. Trumpa supaþindino su problemomis,
Komentarze do niniejszej Instrukcji