
68 Archivum Lithuanicum 2
motyvà ir pradeda tolesná; trisdeðimt treèioji nata keièia sekvencijà mi re sol á mi fa re
sol. Ðiø giesmiø melodijoje praleista ðimtoji nata, o eleison baigiamasis motyvas (ið
penkiø natø) paaukðtintas tercijos intervalu. Atsiþvelgiant á tai, kad antrajame ið 1527
metais Karaliauèiuje iðleistø giesmynø dviejø èia minimø giesmiø vokiðki atitikme-
nys (pavadinimuose apibûdinti kaip tuo metu giedami kûriniai) taip pat labai ski-
riasi nuo lotyniðkø ðaltiniø, o nutolta nuo originalo melodijø tik atsitiktinai, galima
manyti, kad lietuviø vertëjai, gal sekdami vokieèiø vertëjø pavyzdþiu, stengësi kiek
ámanydami iðlaikyti ir kuo tiksliau perteikti lotyniðkos giesmës melodijà. Todël jie
rinkosi laisvà teksto vertimà, kad galëtø já pritaikyti prie tos melodijos. Tokiomisap-
linkybëmis mintis apie interferencijà su gal buvusiais, bet neiðlikusiais vertimais á
kitas kalbas (vokieèiø ar lenkø) atrodo maþai átikima: tekstø skirtumai gali bûti
atsiradæ dël metrinio bei muzikinio pobûdþio prieþasèiø.
Taip pat galima paaiðkinti ir giesmiø Nr.20 bei 18 skirtumus nuo lotyniðkø
originalø dviejø garsiø lotyniðkø himnø Conditor alme syderum ir Veni Re-
demptor gentium ir giesmës Nr.21 skirtumus nuo lotyniðkosios Grates nunc
omnes reddamus. Pirmõsios giesmës melodija yra identiðka iðspausdintai Losi-
jaus psalmyne (plg. 1 ir 2 pav.), o kitø dviejø melodijos nuo Losijaus skiriasi maþai:
Nr.18 paaukðtinta tercija, trûksta dviejø natø, ið kuriø viena kartojama, ir pridëta
deðimtoji nata, eliminuojanti tercijos intervalà; Nr.21 trûksta dviejø natø, ið kuriø
viena kartojama, ir pakeisti du tercijos intervalai dël interferencijos su lenkiðku
vertimu, iðspausdintu 1547 metais Karaliauèiuje iðleistame giesmyne Pieúni duchow-
ne a naboýne. Lietuvis vertëjas vis dëlto pradiniam Halleluia naudojosi kitu ðal-
1 pav. Losijaus giesmë Nr.20 Conditor alme syderum;
Hercogo Augusto biblioteka (HAB) Wolfenbüttelyje, sign.: S 476 Helmst. 2°
Komentarze do niniejszej Instrukcji