Cavaliere PS31 Instrukcja Użytkownika Strona 53

  • Pobierz
  • Dodaj do moich podręczników
  • Drukuj
  • Strona
    / 304
  • Spis treści
  • BOOKMARKI
  • Oceniono. / 5. Na podstawie oceny klientów
Przeglądanie stron 52
53 Lietuvos vardo kilmës aiðkinimas
XVIXVII amþiaus raðtuose
connexa, magna sui parte palustris, plurimumque nemorosa et ob eam rem difficilis
aditu
11
(Lietuva jungiasi su Lenkija; didelë jos dalis pelkëta ir miðkinga, todël á
jà sunku patekti).
Lietuvos vardo aiðkinimas yra akivaizdþiai susijæs su lietuviø kilmës ið romë-
nø teorija. Ji Lietuvos metraðèiuose pasirodë XV amþiaus antroje pusëje
12
ir labai
greitai ásitvirtino DLK istorinëje, groþinëje, publicistinëje literatûroje. Prie ðios
teorijos populiarinimo daugiausia prisidëjo du lenkø autoriai: Jonas Dlugoðas ir
Motiejus Miechovietis.
Krokuvos kanauninkas, vienas þymiausiø XV amþiaus Lenkijos ir Europos isto-
rikø bei diplomatø Jonas Dlugoðas (Joannes Dlugosius, Jan Dùugosz, 14151480)
Lenkijos istorijoje (Historia Polonica), raðytoje 14551480 metais, taèiau iðspausdin-
toje tik XVIII amþiuje, Lietuvos vardo kilmæ aiðkina taip: QUAMVIS autem parum
constet, cum id nemo scriptorum reliquerit, qualiter, quomodo et quando gens
Lithwanica et Samagittica in has, quas modo incolit, septemtrionales regiones ve-
nerit, aut a qua gente stirpem et genus ducat, verisimilis tamen presumpcio et
idiomatis ac lingue eorum sonus et proporcio, ex variis circumstanciis et rerum
qualificacionibus sumpta, ostendit Lithuanos et Samagittas Latini generis esse
13
(Nors ir nëra labai aiðku, kadangi niekas apie tai nëra raðæs, kaip, kokiu bûdu ir
kada lietuviø ir þemaièiø gentis atvyko á ðiuos ðiaurës kraðtus, kuriuose ir dabar
gyvena, arba ið kokios tautos kamienà ir kilmæ veda, taèiau labiausiai tikëtina
prielaida, [kurià patvirtina] jø tarmës ir kalbos skambesys bei [þodþiø] panaðumas,
atsiradæs dël ávairiø aplinkybiø ir dalykø sutapimo, rodo, jog lietuviai ir þemaièiai
yra lotynø kilmës).
Pasak Dlugoðo, italai atvyko á dabartines lietuviø þemes kilus pilietiniams
karams (ið pradþiø tarp Marijaus ir Sulos, o vëliau tarp Cezario ir Pompëjaus
Didþiojo) manydami, jog Italija þus pilietiniø karø liepsnose. Toliau Dlugoðas
paaiðkina Lietuvos vardo kilmæ: ad plagam septentrionalem cum coniugibus,
pecore et familiis venisse, et regioni ex patrio et vetusto nomine Lithalia, genti
vero Lithali, que hodie Lithwania ex Polonorum et Ruthenorum immutacione
appellatur, unam tantummodo literam L, quam etiam nunc Italici homines sue
adiiciunt vulgari locucioni, preponendo, indidisse (Taigi su þmonomis, galvi-
jais ir ðeimynykðèiais atvyko á ðiaurës kraðtà, kurá, prisimindami senàjá tëvynës
vardà, pavadino Lithalia, o þmones Lithali. Ðis kraðtas dël lenkø ir rutënø padary-
tø pakeitimø dabar vadinasi Lithwania, pridëjus pradþioje vienà raidæ L, kurià
italai vartoja savo kasdienëje kalboje).
Beveik tà patá tekstà su nedideliais, bet ádomiais pakeitimais Dlugoðas pakartoja
dar kelis kartus, pavyzdþiui, tvirtina, jog: Lietuviai (Lytwani) pradþioje save vadi-
11[Sebastianus Münster,] COSMOGRA-
PHIAE universalis Lib. VI [...] Autore Se-
bast. Munstero. Basileae, [apud Henricum
Petrum 1552,] 906.
12Meèislovas Juèas, Lietuvos metraðèiai, Vil-
nius: Vaga, 1968, 57.
13[Joannes Dlugossius,] Joannis Dlugossii,
Annales seu cronicae Incliti Regni Poloniae Li-
ber decimus (13701405), Varsaviae: Pañs-
twowe Wydawnictwo Naukowe, 1985, 164.
Przeglądanie stron 52
1 2 ... 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 ... 303 304

Komentarze do niniejszej Instrukcji

Brak uwag